Patologija I
Studijų dalykas supažindina su bendrosios patologijos principais ir formuoja tvirtą pagrindą suprasti ligų kilmę, eigą ir pasekmes ląstelės, audinių ir organų lygmenimis. Kurso metu nagrinėjami pagrindiniai ląstelių pažeidimo ir adaptacijos mechanizmai, nekrozė ir apoptozė, ūminis ir lėtinis uždegimas, žaizdų gijimas ir regeneracija, hemodinaminiai sutrikimai (edema, hiperemija, trombozė, embolija, išeminiai pažeidimai), taip pat navikų biologija, jų augimo ir plitimo dėsningumai bei pagrindai navikų klasifikacijai ir stadijavimui. Dėmesys skiriamas imuninės sistemos sutrikimams, genetinių ir aplinkos veiksnių įtakai ligų patogenezei, pagrindiniams laboratoriniams bei morfologiniams tyrimo metodams, įskaitant šviesinę mikroskopiją, histochemines ir imunohistochemines technikas. Teorinės paskaitos derinamos su praktiniais užsiėmimais, kuriuose studentai mokosi atpažinti tipinius morfologinius pakitimus mikroskopiniuose preparatuose ir makroskopiniuose pavyzdžiuose, interpretuoti patologinius radinius bei juos sieti su klinikiniais simptomais ir laboratoriniais duomenimis. Pasiekus numatytus mokymosi rezultatus, studentas geba tiksliai vartoti patologijos terminiją, paaiškinti pagrindinius patogenezes mechanizmus, argumentuotai aptarti morfologinių pokyčių ryšį su klinika ir parinkti tinkamiausius papildomus tyrimus diferencinei diagnostikai. Vertinimas grindžiamas kaupiamuoju principu: tarpiniais patikrinimais, praktinių įgūdžių demonstravimu ir semestro pabaigos egzaminu, akcentuojant ne tik faktinių žinių apimtį, bet ir gebėjimą kritiškai mąstyti bei spręsti problemas. Dalykui rekomenduojami pagrindiniai patologijos vadovėliai ir aktualios gairės, skatinamas savarankiškas darbas, komandinis mokymasis bei akademinės etikos laikymasis, o įgytos žinios sudaro bazę tolesniems klinikiniams ir laboratoriniams studijų etapams.Modulis yra vedamas Vilniaus Universitete