Laboratorinė medicina
Modulis supažindina su klinikinių tyrimų vieta diagnostikos ir gydymo grandinėje, akcentuojant priešanalitinę, analitinę ir poanalitinę fazes, rezultatų patikimumą bei jų interpretavimą klinikiniame kontekste. Studentai įgyja žinių apie hematologijos, klinikinės biochemijos, imunologijos, mikrobiologijos ir molekulinės diagnostikos metodus, jų indikacijas, ribotumus ir įtaką klinikiniams sprendimams. Didelis dėmesys skiriamas kokybės valdymo sistemoms, vidinei ir išorinei kokybės kontrolei, biologiniam variantiškumui, referentinėms reikšmėms, laboratoriniam saugumui, bioetikai ir duomenų apsaugai. Praktinių užsiėmimų metu mokomasi imti, transportuoti ir paruošti mėginius, valdyti pagrindinius prietaisus ir taikyti greituosius (POCT) tyrimus, o klinikinėse pratybose – vertinti atvejų analizes bei formuluoti diferencines hipotezes remiantis laboratoriniais rodikliais. Studijų metodai apima paskaitas, demonstracijas, probleminį mokymąsi, darbą su elektroninėmis sveikatos įrašų sistemomis ir įrodymais grįstos medicinos šaltiniais. Vertinimas sudarytas iš formuojamojo atsiskaitymo, praktinių gebėjimų patikrinimų ir baigiamojo egzamino, kuriame tikrinamas tiek teorinis pagrindas, tiek rezultatų interpretavimo įgūdžiai. Išankstinės žinios apima bazinę biologiją, biochemiją, anatomiją ir fiziologiją; baigę kursą studentai geba pagrįstai parinkti tyrimus, kritiškai įvertinti atsakymus ir efektyviai bendradarbiauti su klinikinėmis komandomis.Modulis yra vedamas Vilniaus Universitete