Fizinė medicina ir reabilitacija
Studijų dalykas supažindina su biopsichosocialiniu sveikatos sampratos modeliu ir Tarptautine funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (ICF), formuoja gebėjimą sistemiškai vertinti paciento funkcines galimybes bei planuoti individualizuotą, įrodymais pagrįstą reabilitacijos procesą visose priežiūros grandyse – nuo ūminės fazės iki bendruomenės ir namų aplinkos. Nagrinėjami pagrindiniai fizinių veiksnių terapijos principai (kineziterapija, ergoterapija, fizioterapinės procedūros, ortopedinės-techninės pagalbos priemonės, balneologija, kompresinė terapija), skausmo valdymas ir veiklos atkūrimas, taip pat specializuotos sritys: neurologinė, ortopedinė-traumatologinė, kardiopulmoninė, reumatologinė, onkologinė, pediatrinė ir geriatrinė reabilitacija, įtraukiant lėtinių ligų savivaldos, kritimo prevencijos, mobilumo ir dalyvumo didinimo strategijas. Studentai mokosi rinkti anamnezę, atlikti funkcinį ištyrimą, interpretuoti laboratorinių ir instrumentinių tyrimų radinius, nustatyti reabilitacijos indikacijas ir kontraindikacijas, formuluoti SMART tikslus, parinkti bei dozuoti intervencijas, pritaikyti pagalbos priemones ir technologijas (robotizuota terapija, funkcinė elektrinė stimuliacija, tele-reabilitacija), organizuoti tarpdisciplininės komandos darbą ir koordinuoti tęstinumą po išrašymo. Didelis dėmesys skiriamas paciento saugai, etikai ir profesionaliai komunikacijai su pacientais bei jų artimaisiais, kultūrinei kompetencijai, bendradarbiavimui su kitais sveikatos priežiūros ir socialiniais partneriais, taip pat dokumentavimui pagal galiojančius reikalavimus ir ICF kodavimą. Mokymasis grindžiamas paskaitomis, praktiniais užsiėmimais ir klinikinėmis praktikomis reabilitacijos skyriuose bei ambulatorinėse įstaigose, simuliacijomis, atvejų analize ir problemų pagrindu grindžiamomis užduotimis; skatinamas kritinis mąstymas, mokslo įrodymų paieška ir taikymas, refleksija bei savivaldus mokymasis. Pasiekimai vertinami kaupiamuoju principu, naudojant teorinius testus, objektinį struktūruotą klinikinį vertinimą, praktinių įgūdžių demonstravimą, atvejo analizę, portfelį ir refleksinį rašinį; galutinis vertinimas apima tiek žinias, tiek klinikinei praktikai būtinas kompetencijas. Baigę dalyką studentai gebės savarankiškai ir atsakingai vertinti funkciją, planuoti ir įgyvendinti kompleksines intervencijas, argumentuotai komunikuoti su komanda bei pacientu, taikyti įrodymais pagrįstą praktiką ir prisidėti prie asmens gyvenimo kokybės, savarankumo bei socialinio dalyvumo atkūrimo.Modulis yra vedamas Vilniaus Universitete